Slėgio lygis gali keistis ne tik dėl nuovargio ar susijaudinimo. Kiekvieną dieną yra daug subtilių akimirkų, kurios turi įtakos vidinei pusiausvyrai. Kuo atidesni šioms smulkmenoms, tuo organizmas reaguoja ramiau.
Miego kokybė
Net vieną naktį vėlai užmigti gali sukelti mieguistumą ir išsiblaškymą ryte. Jei tokia situacija kartojasi, organizmas greičiau pavargsta, slėgis reaguoja ne taip stabiliai.
Informacijos srautas
Kasdienis naujienų, žinučių ar priminimų perteklius sukuria nuolatinės įtampos foną. Net jei atrodo, kad tai įprasta, organizmas vis tiek kaupia nuovargį. Vakaras be ekranų gali būti tikras poilsis nervų sistemai.
Skubėjimas rutinoje
Kai net ir nesudėtingos užduotys atliekamos paskubomis, sutrinka vidinis ritmas. Rami kavos pertraukėlė, kelios minutės tylos ar trumpas pasivaikščiojimas – tai stabilumo palaikymas, o ne laiko gaišimas.
Pastebėję šiuos veiksnius, galite švelniai keisti ritmą: sulėtinti, organizuoti dieną, pridėti daugiau vietos. Ir tai dažnai yra žingsnis stabilesnio slėgio link.